- nuokalnus
- nuokalnùs, -ì adj. (4) Vl, nūkalnùs (ž.) (4) Slnt, Lkv nuolaidus, nuotakus: Ši vieta labai gera sodui – nuokalni Rdd. Čia laukai nuokal̃nūs – neprigers bulvės Gs. Upės krantai turi būti pakankamai nuokalnūs, nuolaidūs, kad vanduo jų nepagraužtų VĮ. Koja jau įprato žengti nuokalniu, patogiu taku rš. Mūsų visi laukai nūkalnì Užv. Vieta graži, ant kalniuko, o žemė visur nūkalnì Rs. Trapieji medžiai sausame grunte ir nūkalniame visu baisiūsius speigus galia ištverti S.Dauk.
nuokalnù n.: Visur nuokalnù, iki panemunės eina sodyba žemyn Db. Čia iš visų pusių nuokalnù Alk. Vanduo teka, kur nuokalnù Sn. Kur nuokalniaũ, ten ir upės smarkiau bėga Grš. nuokal̃niai adv. Raud, nūkal̃niai: Nūkal̃niai bėga vanduo J. Kad vanduo, nuokalniau tekėdamas, neišgraužtų gilių ir kreivų vagų, atkalnėse skersai įkypai rausė perkasus Vaižg. Nuvažiuojant buvo nūkal̃niai Up. Nūkal̃niai rąstus paleido Grd. Šiais metais pataikiau, pasėjęs bulves nūkal̃niai Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.